A.Zavadskio fotostudija

Yra pastebėta, kad iš degančio namo bėgantys žmonės stengiasi išsinešti dokumentus ir ... fotografijas...

Tapatybės, savasties, prisiminimų praradimas yra skaudesnis nei materialūs nuostoliai. Apie tai mums dažnai primena senovinės fotografijos, kurios buvo išsaugotos karo, tremčių, okupacijos metais.
Labai dažnai tokias pageltusias, apiplyšusias, dabar atneša reprodukuoti, kad išsaugoti ateities kartoms. Labai dažnai mes patys, vartydami tėvų, senelių albumus, ,,tyrinėjame" artimųjų veidus tarsi ieškodami patys savęs...

Skirtumas tarp senosios ir dabartinės fotografijos ­didžiulis. Naujosios technologijos sudarė galimybes kiekvienam iš mūsų tapti fotografu ir fiksuoti savo gyvenimo istoriją savaip, netgi sukurti ją pagal kiekvieno pageidavimus ir norus. Klientai, teiraudamiesi apie fotosesijos galimybes, labai dažnai klausia, kokiais rūbais jie bus aprengti, kokiais eksesuarais ar kitom ,,įmantrybėm" padabinti.

Mes einame paprastu ir tuo pačiu nepopuliariu keliu: stengiamės ne ,,aprengti", o ,,nurengti" klientą, atsisakant visų vaidmenų ir kaukių, kurias siūlo dauguma fotostudijų, kurios kas dieną mirga spaudoje, reklamoje, internetinėse erdvėse.

Studija yra erdvė, kuri nėra naturali, į ją žmonės ateina specialiai, dažniausiai, kokios nors progos ar reikalo vedami. Labai dažnai atėjusių fotografuotis motyvas yra toks: ,,turime krūvas nuotraukų, bet neturime nei vienos tinkamos..." O gal juose tiesiog ,,nerandate" savęs? Todėl pagrindinė mūsų, fotografų, užduotis yra pastebėti kliento asmeninius privalumus, suteikti pasitikėjimo, išvaduojant nuo susikaustymo ir įtampos, kurią nori ­nenori sukelia nukreiptas į žmogų objektyvas. Per gana trumpą laiką suteikti klientui galimybę būti savimi yra daug sunkiau, nei paslėpti jį po karnavalinėm kaukėm.

Džiaugiamės, kad daugiau nei 20 metų dirbame Vilniuje, kurdami savotišką šio miesto ir šio laikmečio fotografinę kultūrą, kaip savo laiku tai darė tokie iškilūs fotografai, kaip .A.Štrausas, J.Čehavičius, A.Jurašaitis, A. Daukša, broliai Čižai.

Nesigirdami galime tvirtinti, kad daugelio vilniečių (ir ne tik) albumuose A.Zavadskio fotostudijos fotografijos yra atpažįstamos...savo paprastumu ir natūralumu. Atsidaro ir užsidaro daugybė fotostudijų, keičiasi mados, fotografai, technologijos... O mes tyliai ramiai toliau dirbame savo darbą  fiksuojame laiką ir žmones, pasitelkdami labai paprastas ir pagrindines fotografijos priemones: šviesą, optiką ir ... meilę savo darbui.

Jeigu po šimtmečio mūsų darytas fotografijas vartys Jūsų vaikaičiai, ieškodami artimųjų veiduose savo tapatybės, mes busime pasiekę savo tikslą .

 

Audrius Paulius Zavadskis (1945 - 2019), studijos įkūrėjas, dirbęs studijoje iki 2019 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, tarptautinės fotomeno federacijos (AFIAP) fotografas menininkas.Dirbo Lietuvos Kino Studijos vaidybinių filmų fotografu ( filmai: ,, Paskutinė atostogų diena", ,,Niekas nenorėjo mirti", ,,Jausmai" ir kt. ) , leidyklos ,,Mintis" fotografu, žurnalo ,,Mūsų gamta" iliustracijų skyriaus redaktoriumi. Nuo 1993 m. ,,Kodak" fotostudijos vedėju, nuo 1995 ­ iki 2019 ­ savo fotostudijos sąvininkas. A.Zavadskio fotostudijos veikė: Šv. Jono, K.Sirvydo, Trakų, Subačiaus gatvėse, Gedimino prospekte, Antakalnio g. 52. 

Migla Aukštuolytė Zavadskienė­ profesionali fotografė, fotografinis stažas daugiau nei 25 metai. Darbą pradėjusi ,,Kodak" fotostudijoje, trumpai dirbusi Vilniaus lengvosios pramonės ir buitinių paslaugų mokyklos profesijos mokytoja, nuo 1997 metų - A.Zavadskio fotostudijos fotografė. Po vyro, Audriaus Zavadskio mirties, dirba laisvai samdoma fotografe.